Miss E.: Quiche Lorraine su sūriu a la Julia Child

Taigi, nors ir pavėluotai, bet visgi įvykdžiau man mestą RockMantic iššūkį - paruošti prancūziškos kilmės nesaldų pyragą quiche Lorraine. Tiesa, aš jį dariau šiek tiek modifikuotai, nes sujungiau su quiche au Fromage (su sūriu). Rezultatu nenusivyliau, tuo labiau, kad ir prieš tai gan skeptiškai į TOKĮ pyragą žiūrėjusi mama liko patenkinta :) Bet apie viską nuo pradžių.

Pyragui paruošiama tešlos forma (pastry shell) ir įdaras. Pateikti produktų kiekiai skirti 4-6 asmenų patiekalui.

Tešlai reikia:

• 140 g miltų
• 0,5 a.š. druskos
• 100-110 g šaldiklyje atvėsinto sviesto, supjaustyto 1cm gabaliukais
• 3-4 valg.š. ledinio vandens

Kad būtų paprasčiau, įmesiu video, pagal kurį gaminau tešlą:

Orkaitę įkaitinkite iki 200-210° C, kepkite, kol pradės šiek tiek rusti. Neužmirškite su šakute šiek tiek pabadyti dugno, kad tešla per vidurį neiškiltų.

Įdarui reikia:

• 80 g kumpio ar šoninės
• 2-3 kiaušinių
• 200-280 ml pieno
• 0,5 a.š. druskos
• žiupsnelio pipirų
• 100-120 g tarkuoto sūrio

Nedideliais gabaliukais supjaustytą kumpį paskrudinkite keptuvėje. Suplakite kiaušinius ir pieną iki vientisos masės, suberkite tarkuotą sūrį ir kumpį, pagal skonį pagardinkite druska (nepersūdykite!) ir pipirais. Išmaišykite. Įdarą supilkit į iškeptą formą (gali būti išimta iš kepimo formos arba ne, jei yra per trapi) ir įdėkite kepti į įkaitintą (200-210° C) orkaitę 15-25 min., kol šiek tiek pakils ir pradės skrusti. 

Iškepus išimkite iš formos ir patiekite šiltą su pjaustytais pomidorais. Skanaus!

O štai, kas gavosi man (kadangi neturėjau tinkamos formos, dariau kiekvienam žmogui po porciją nedidelėj formelėj) :)

xoxo,

Miss E.

RockMantic: CANNELONNI arba PIRMI MAKARONAI UOJ TIKRAI NEPRISVILO

Šiam savaitgaliui pirmąjį iššūkį virtuvėje man metė madam M² – patiekalo pavadinimas skambėjo “Cannelonni”. Man, kuri retokai virtuvėje kepa ką nors rimtesnio nei keksiukus ar pyragus, tai atrodė kaip tikrų tikriausias iššūkis. Netrukau išsiaiškinti, kad šio patiekalo ypatybė – stori vamzdiniai makaronai, prikimšti dažniausiai faršo ir kepami orkaitėje ar verdami ant viryklės su įvairiausiais padažais. Nutariau išbandyti keptųjų variantą. Pateikiu Cannelonni receptą su savomis modifikacijomis. Gavosi labai skani vakarienė, sulaukiau net pageidavimų dažniau stebinti tokiais kulinariniais sugebėjimais :)

Taigi, viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių, žinoma, yra stori tuščiaviduriai makaronai. Maniškiai atrodė štai taip: 

 Vienai skardelei vakarienei keturių asmenų šeimai sunaudojau lygiai 13 makaronų, dar 10 liko.

Toliau reikia faršo – galit imti, koks patinka, aš naudojau kiaulienos. Originaliam recepte jo buvo reikalaujama 600g, tačiau maniškiams trylikai makaronėlių užteko maždaug perpus mažiau. (Iš likusio nepanaudoto faršo iškepiau irgi labai šaunų "netikrą zuikį" ;)

Nepamirštam grietinės – reiktų nemažai, apie 250g.

Būtinai susirandam 5-6 raudonšonius pomidorus.

Taip pat mums reikės ir fermentinio sūrio, kokių 250g.

Ir dar:  1 kiaušinio,  
1 svogūniuko, 
3-4 česnako skiltelių,
druskos ir pipiriukų pagal skonį.

Aš, kadangi dėjau mažiau grietinės, naudojau dar ir pieną, miltus bei pomidorų padažą ruošdama padažiuką. Viskas labai puikiai derėjo - padažas ir yra vieta Jūsų improvizacijoms:)

Visų pirmiausia, pasiruošiam masę makaronams kimšti. Susmulkiname 2-3 nuluptus pomidorus, česnaką bei svogūną. Viską sumetam į faršą. Įmušam dar ir kiaušinį, nepamirštam ir druskytės beigi pipiriukų įbert. Gerai gerai išmaišom, išmakaluojam. Padažui likusius pomidorus irgi nulupti, smulkiai smulkutėliai supjaustyti ir pakepinti svieste, palikti 5 min pasitroškinti. Tuomet į pomidorų masę dėti grietinę, prieskonius. Aš, kaip jau minėjau, dar įmaišiau truputį pieno, pomidorų padažo, o kad viskas taip nestabiliai neplaukiotų, pridėjau truputį miltų.

Dabar beliko smagiausia gamybos dalis – įdaro kimšimas į makaronus. Iš pradžių bandžiau tai daryti su šaukšteliu, bet, žinokit, tai buvo nelabai vykus mintis. Tada staiga prisiminiau, jog buvau skaičiusi, kad šiam reikalui galima naudot maišelį! Nieko nelaukus taip ir padariau – nusipjoviau storesnio maišelio vieną kampą, pridėjau į maišelį faršo ir paspaudus įdaras tiesiog su malonumu sulįsdavo į makarono ertmę. Patariu iš anksto pasiskaičiuot, kiek gi makaronėlių tilps į jūsų skardelę – kad įsismaginę per daug neprikimštumėt. 

Taigi taigi, manieji sudėlioti į aliejumi pateptą formą atrodė va taip va: 

Tuomet ant jų užpyliau padažą – jis turi visiškai visiškai apsemti makaronus, nuo viršaus iki dugno.

Kepimas truko 30 min 180 laipsnių orkaitėje. Likus iki kepimo pabaigos 5 minutėms, apibarsčiau kepinėlį tarkuotu sūriu. Žinoma, tą galima padaryti ir anksčiau – tuomet sūris labiau apkeps.

IR... TAM TADADAM! Rezultatas štai koks :) Skanaus!

Manau, kad tikrai kepsiu Cannelonni dar ne kartą – paprasta, skanu, nebrangu, o svarbiausia - nekasdieniška ir puikiai tinka valgiaraščio paįvairinimui ;))

Jūsų, RockMantic

M² : Vištiena pomidorų pastoje

Man baltą virėjo kepurę šį pirmąjį iššūkių kartą metė Miss E., o patiekalo pavadinimas skambėjo štai šitaip: Chicken in tomato paste (Greek edition). Aš nebūčiau aš, jei iššūkių priėmimas nebūtų mano antras vardas. Na, gerai jau gerai, gal taip iš tiesų ir nėra, tačiau, noriu ar nenoriu, pabėgti nuo progos išbandyti save virtuvėje negalėjau. Mat aš ten nedažnai užsuku...

Vištiena pomidorų pastoje yra pakankamai populiarus patiekalas pietinėje Graikijos dalyje. Graikai nebūtų graikai, jei į patiekalus, kurių sudėtyje būtų spagečių, nedėtų sūrio. Šiam patiekalui sūrio mums taipogi prireiks. Pasiruoškit patuštinti savo pinigines (nedaug, studentiškai) ir trumpam pakeliauti po pietinę Graikiją. Na, bent jau svajose...

4-5 asmenų pietums jums reikės:

1 susmulkintos ar sutrintos skiltelės česnako

pusės susmulkinto svogūno

2-3 arbatinių šaukštelių alyvuogių aliejaus

3-4 vištienos krūtinėlių

nepilnos pakuotės spagečių

4 arbatinių šaukštelių pomidorų pastos (gaminau grįžusi pas tėvus į namus, o čia mažoje Maximėlėje neradau pastos, tad nusipirkau pomidorų savose sultyse ir nuėmusi odeles išgremžiau pomidorų minkštimą, gavosi kažkas panašaus)

pusė puodelio vandens (arba panašaus kiekio pomidorų padažo)

pusė šaukštelio paprikos

1 lauro lapelis

pipirų ir druskos pagal skonį

tarkuoto sūrio (iš sūrių labiausiai tinka, žinoma, parmezanas, tačiau mūsų lietuviškas Džiugas taipogi susitvarkys su užduotimi, nors aš pati, taupydama pinigėlius ir nelabai mėgdama parmezaną ar džiugą, pirkau kietesnį paprastą fermentinį sūrį)

Pirmiausiai paruoškime puodą spagečiams. Tris ketvirčius vidutinio dydžio puodo tūrio turi sudaryti vanduo. Įberiame druskos ir įpilame šiek tiek alyvuogių aliejaus. Užkaitę puodą, galime imtis keptuvės. Įpilkime alyvuogių aliejaus ir, kai keptuvė įkais, sudėkime česnaką ir svogūną. Pakepkime keletą minučių.

Atėjo vištienos eilė. Suberiame į keptuvę kubeliais ar pailgomis juostelėmis supjaustytą vištienos krūtinėlę ir pakepame, kol įgaus auksinę spalvą. Jei vištienos krūtinėlė su odele, kepkite taip, kad odelė būtų ne viršuje, bet apačioje. Kepdami pavartome, pareguliuojame karštį ir, kai jau vištiena įgaus rudą spalvą (nemėgstantiems sukepusios vištienos, puikiai tiks pakepti trumpai, kad vos vos parustų), supilame pomidorų pastą, vandenį (arba padažą), įberiame įvairių prieskonių ir įdedame lauro lapelį. Karts nuo karto pamaišydami ar įpildami vandens (jei reikia), tušiname viską ant žemos ugnies.

Šiuo metu vanduo puode jau turėtų būti užviręs, tad nieko nelaukdami sudedame spagečius ir verdame tiek, kiek parašyta spagečių instrukcijoje. Dažniausiai spagečius reikia virti 8-10 minučių. Kai spagečiai baigia virti, nukošiame juos ir sudedame atgal į puodą. Įdedame gabaliuką sviesto arba įpilame alyvuogių aliejaus, kad jie nesuliptų.

Vištiena jau bus išsitušinusi ir jau tuoj tuoj bus galima valgyti... Dar šiek tiek kantrybės! Kol ji nesibaigė, pabarstome lėkštę tarkuotu sūriu, uždedami spagečius, pabarstome juos sūriu, uždedame ant spagečių vištieną ir paskutinį kartą pabarstome tarkuotu sūriu. Voila! Mūsų pietūs jau garuoja ant stalo!

Liaaabai atsiprašau už blogos kokybės nuotrauką, tačiau, kaip jau sakiau, gaminau maistą grįžusi pas tėvus, o čia po ranka neturėjau geresnio fotoaparato nei sena muilinė. Turbūt svarbiau yra tai, kad patiekalas buvo tikrai skanus, tėvai įvertino labai gerai, o geriausia šio patiekalo savybė yra ta, kad jis labai sotus. Mažos porcijytės jums užteks iki pat vakarienės, jei ne ilgiau! Rekomenduoju tiems, kurie mėgsta spagečius, vištieną ir sočiai pavalgyti!

su apkabinimais ir pabučiavimais į skruostą

-- M²

prologue: everything has a beginning.

Sveikas, pasauli. Šiandien Mūsų gimtadienis! Kas gi mes tokios? Na, esame trys merginos su beprotiškai didelėmis svajonėmis, bet jums užteks žinoti tiek, jog esame čia, kad padarytume jus - taip, jus - laimingus ir suteiktume daug smagumo. Čia dalinsimės savo patirtimi ir gyvenimo sukurtais išbandymais ir tikimės, jog nemirsite iš nuobodulio.

Pirmas dalykas, ko imsimės šį savaitgalį, tai - 'Challenge you to...' serija. Kiekviena iš mūsų metė iššūkį pasisukioti virtuvėje pusdienį kitą ir ką nors gardaus pagaminti. Šį kartą - parinkome viena kitai receptus visiškai be temos. Rezultatus pamatysite jau greitai ir, tikėkimės, jie bus įkvepiantys!

Apie šį projektą sužinosite daugiau kiekviename naujame įraše, taigi nesijaudinkite, jei kol kas jaučiatės taip, lyg būtumėt patekę ne ten, kur reikia. Jei atvirai -  mes ir pačios dar nežinome, kas iš viso šito išeis. Na ,bet gana plepėti -  pereikime pagaliau prie trumpučių mūsų prisistatymų!

Laba diena, mano gražuolėliai! Esu madam M² ir sveikinuosi su jumis iš savo senos palėpės. Laaabai atsiprašau už trumpą prisistatymą, tačiau manęs laukia tūkstančiai neperskaitytų knygų, o kur dar tie tūkstančiai, kuriuos pati turiu parašyti... Nors atrodau kaip įprastas žmogus, kartais pasineriu gyventi į dvidešimtą amžių, o kai kurios knygos man yra mielesnės nei žmonės. Mano vaizduotė yra didesnė už visą galaktiką, o sapnai, sapnuojami pilnaties metu, yra spalvingi ir netgi juokingi. Kai kurie sako, jog esu normali, kai kurie - jog kiek kvaištelėjusi, tačiau net ir aš negaliu paneigti, jog esu visiškai, nenuginčijamai laiminga. Štai kokie turėtumėt būti ir jūs! Ciao!

Sveikučiai, esu RockMantic. :) Mėgstu roką ir romantiką - du, atrodytų, nesuderinamus dalykus. Tačiau tokių keistenybių mano gyvenime yra ir daugiau - studijuoju tiksliuosius mokslus, nors mėgstu rašyti ir lietuvių kalba - vienas iš geriausiai besisekančių dalykų, man patinka chemija - bet niekas neįrodys, kad pasaulyje yra kas nors nuostabiau už keksiukų kepimą. Tie, kas manęs nepažįsta, mano, kad esu racionali rimtuolė, bet kam teko patirti, kokia šėliotoja galiu būti - tas visiškai pakeitė savo nuomonę. Linkiu beskaitant mano įrašus pasisemti pozityvumo ir nuoširdaus gyvenimo džiaugsmo :) Gyvenimą paįvairinti norėjau jau seniai - štai todėl ir esu čia, pasiruošusi priimti iššūkius ir viską viską jums papasakoti!

Hallo! Aš būsiu Miss Elizabeth (or simply just Miss E.). Jei turėčiau save apibūdinti, tai tikrai pasakyčiau, kad esu romantikė :) Taip pat pridurčiau, kad esu klasikinio “kirpimo” – jei jau kažką mėgstu, tai be blizgučių, be visokių primarginimų. Myliu 'The Beatles'  ir Michael Buble, Jane Austen ir Cecelia Ahern. Apskritai, myliu muziką (labiau oldies) ir knygas :) Mėgstu gauti ir rašyti laiškus (tikrus – popierinius). Svajoju pakeliauti. Mėgstu staigmenas – ypač ruošti. Svajoju įsimylėti ir būti mylima. Mėgstu susipažinti su naujais žmonėmis. Mėgstu išbandyti naujus receptus. Mėgstu fotografuoti (dėl to manęs nemėgsta draugės :DD). O labiausiai myliu svajoti ir kurti - nesvarbu ką: planus, staigmenas ar įsivaizduojamus scenarijus :))
Taip gera pasidaro gyventi, kai turi idėjų, kurios užvaldo tavo mintis ir suteikia tiek žavesio pasauliui! O dar smagiau, kai tomis idėjomis gali pasidalinti su draugėm ir įgyvendinti :D Tikiuosi, kad šis projektas mums pasiseks ir mes suteiksim įkvėpimo rastis jūsų idėjoms!